VDC organizavo dvi išvykas: vyresniųjų vaikų grupei lapkričio 30d. į Maironio metinėms skirtą spektaklį ,,Petys gi petin" Vilniaus naujajame teatre ir gruodžio 7 d. į Molėtų kultūros centre vykusį Vilniaus kamerinio teatro spektaklį „Elfų kalėdos“ bei eglutės įžiebimo šventę.
VDC "Daigelio" dalyvės Alantos TVM Kalėdinėje mugėje su džiovintų obuoliukų maišeliais ir alantiškės Elvyros Kazlienės nertos servetėlės
Mūsų svečiai - ,,Molėtuvka"
Lapkričio 22 d.,14.00 val. gausiai susirinkusius alantiškius Alantos gimnazijos aktų salėje linksmino Jungtinė Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių sąjungos Molėtų rajono filialo humoro grupė „Molėtuvka". Svečiai pristatė savo kūrybos naujus spektaklius: „Kelio užtvėrimas (broma)“ (pagal vestuvių papročius) ir „Mano lizdas“ (spektaklis skirtas Molėtų įkūrimo 625-osioms metinėms).
Per pertrauką Maironio ir savo eiles skaitė silpnaregė Genovaitė Šlepikienė, griežė aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų rajono filialo kaimiškos muzikos kapela „Berželis“ ir kapelos narė Genė Žigelienė.
Keletą dainų padainavo alantiškės Birutė Šiukštienė ir Aleksandra Umbrasienė. Po linksmo ir nuoširdaus koncerto prie arbatos puodelio alantiškiai pasidžiaugė svečių kūrybiškumu, noru dalinti žmonėms geras emocijas, palinkėjo saviveiklininkams daug sveikatos, energijos, kūrybinio džiaugsmo ir ramaus laukimo didžiosios Šv. Kalėdų šventės.
,,Alantos kermošius - 2012"
Jau treti metai spalio 7 d. 14.00 val. po Šv. mišių
alantiškiai vėl rinkosi į tradicinį ,,Alantos kermošių" Alantos gimnazijos aktų
salėje. Tautodailininkai, ūkininkai, amatininkai - alantiškiai ir atvykusieji
iš Molėtų (Neįgaliųjų centras), Balninkų, Verbiškių, Naujasodžio, Alantos
technologijos ir verslo mokyklos, Anykščių rajono Troškūnų bendruomenių kvietė
ne tik pasigrožėti įvairiais rankdarbiais, gydomosiomis priemonėmis, paragauti
kepinių, sūrių, medaus, daržovių, bet ir jų įsigyti. Bendravimas ir
pasidalinimas įvairia patirtimi džiugino ir stebino į šventę susirinkusius
žmones darbštumu, sumanumu ir išradingumu.
Tradiciškai šventėje buvo pristatyti gražiai ir kūrybingai besitvarkančių sodybų šeimininkai, padėkota už jų pastangas puoselėti miestelių, kaimų ir vienkiemių grožį.
Šventėje dalyvavęs seimo narys Valentinas Stundys pasidžiaugė matydamas gausiai susirinkusius dalyvius, nepagailėjusius laiko skirti bendruomeniškumui ir bendravimui. Alantos seniūnijos seniūnas Jonas Kemėšius dėkojo visiems atvykusiems dalyviams ir didžiausiems šventės svečiams - alantiškiams - už skirtą laiką šventei, ragino visus pasitempti, tvarkytis, prižiūrėti savo aplinką, kad kitais metais irgi būtų kam padėkoti už gražias sodybas, džiugu, kai kiekvienais metais paskatinami ne tie patys, o pažangą padarę sodybų šeiminkai: Veronika ir Vytautas Gerdviliai (Laičių km.), Vitalija Raupelienė (Klabinių km.), Rima Aukštikalnienė (Antakščių km.), Jonas ir Stasė Kemėšiai (Alantos mstl.), Virginija ir Rimvydas Bekešiai (Alantos km.), Mildutė ir Bronius Skebai (Naujasodžio km.), Birutė Bimbirienė (Naujasodžio km.), Aldona ir Algis Kazakauskai (Uosipių km.), Dalia ir Vytautas Sabalinkos (Alantėlės viensėdis), pavyzdinė sodyba Rita ir Vytautas Sabaliauskai (Naujasodžio km.).
Videniškiečiai, vadovaujami Juozo Vasiliausko, visiems šventės dalyviams dovanojo puikų Jaunimo kapelos koncetą.
Alantos bendruomenės centras dėkoja už pagalbą organizuojant tradicinę šventę Molėtų Kultūros centro kolektyvui, centro valdybai, visoms bendruomenėms, atsiliepusioms į kvietimą ir dalyvavusioms šventėje.
VO Alantos Bendruomenės centro pirmininkė
Ramunė Gecevičienė
Tradiciškai šventėje buvo pristatyti gražiai ir kūrybingai besitvarkančių sodybų šeimininkai, padėkota už jų pastangas puoselėti miestelių, kaimų ir vienkiemių grožį.
Šventėje dalyvavęs seimo narys Valentinas Stundys pasidžiaugė matydamas gausiai susirinkusius dalyvius, nepagailėjusius laiko skirti bendruomeniškumui ir bendravimui. Alantos seniūnijos seniūnas Jonas Kemėšius dėkojo visiems atvykusiems dalyviams ir didžiausiems šventės svečiams - alantiškiams - už skirtą laiką šventei, ragino visus pasitempti, tvarkytis, prižiūrėti savo aplinką, kad kitais metais irgi būtų kam padėkoti už gražias sodybas, džiugu, kai kiekvienais metais paskatinami ne tie patys, o pažangą padarę sodybų šeiminkai: Veronika ir Vytautas Gerdviliai (Laičių km.), Vitalija Raupelienė (Klabinių km.), Rima Aukštikalnienė (Antakščių km.), Jonas ir Stasė Kemėšiai (Alantos mstl.), Virginija ir Rimvydas Bekešiai (Alantos km.), Mildutė ir Bronius Skebai (Naujasodžio km.), Birutė Bimbirienė (Naujasodžio km.), Aldona ir Algis Kazakauskai (Uosipių km.), Dalia ir Vytautas Sabalinkos (Alantėlės viensėdis), pavyzdinė sodyba Rita ir Vytautas Sabaliauskai (Naujasodžio km.).
Videniškiečiai, vadovaujami Juozo Vasiliausko, visiems šventės dalyviams dovanojo puikų Jaunimo kapelos koncetą.
Alantos bendruomenės centras dėkoja už pagalbą organizuojant tradicinę šventę Molėtų Kultūros centro kolektyvui, centro valdybai, visoms bendruomenėms, atsiliepusioms į kvietimą ir dalyvavusioms šventėje.
VO Alantos Bendruomenės centro pirmininkė
Ramunė Gecevičienė
ALANTIŠKIAI MOLĖTŲ MIESTO ŠVENTĖJE
Susitikimai su Šiaulių krašto bendruomenėmis
Molėtų r. plėtros sąjūdžio organizuota kelionė bendruomenės nariams (rugpjūčio 5 - 11 d.) į Švediją ir Norvegiją
Rietavo savivaldybės Budrikių kaimo bendruomene
Rietavo savivaldybės Budrikių kaimo bendruomene (bedruomenės vadovė Daiva Rimkuvienė). Jų projektas skirtas Jaunimo iniciatyvų skatinimui, todėl atvyko dauguma jaunų žmonių. Tikslas buvo susipažinti su Aukštaičių regiono bendruomene, kuri dirba su jaunimu, aplankyt Vaikų dienos centrą, lankomus objektus - bažnyčia, dvaras, bendruomenės namai, VDC, piliakalniai.
Pasirašę bendradarbiavimo sutartį planavome naujus susitikimus, aptarėme bendruomenių organizuojamus didžiausius renginius ir galimybes atstovauti juose. Po pietų pertraukos jaunimas iš Budrikių vyko prie Verpeto kalno, juos palydėjo mūsų seniūnas Jonas Kemėšius. Prieš vykdami į namus žemaičiai dar lankėsi Molėtų observatorijoje.
Pasirašę bendradarbiavimo sutartį planavome naujus susitikimus, aptarėme bendruomenių organizuojamus didžiausius renginius ir galimybes atstovauti juose. Po pietų pertraukos jaunimas iš Budrikių vyko prie Verpeto kalno, juos palydėjo mūsų seniūnas Jonas Kemėšius. Prieš vykdami į namus žemaičiai dar lankėsi Molėtų observatorijoje.
Alantiškių bendruomenės susitikimas su Troškūnų seniūnijos asociacija ,,Kartų ratas"
8 -ojo LKBS, vykusio birželio
9-10 d.
Karklėje, akimirkos
Šiais metais bendruomenės prisistatymui ruošė floristinę skrybėlę, maistą-trilapį dobilą iš sūrių, dalyvavo įvairiose rungtyse.
Alantiškiai sutiko delegaciją iš Šakių
rajono bendruomenių asocijacijos
Šakiečių vizito (gegužės 30 d. ) darbotvarkė
11.00 val. susitikimas su rajono meru.
12.30 val. ekskursija etnokosmologijos centre.
14.00 val.susitikimas su Verbiškių BC.
16.00 val susitikimas su Naujasodžio BC.
17.30 val. susitikimas su Alantos BC.
VO Alantos BC pirmininkė Ramunė Gecevičienė pasitiko svečius prie Šv.Jokūbo bažnyčios. Delegacija susipažino su bažnyčios architektūra, istorija ir muziejumi. Klebonas Sigitas Sudentas svečiams padovanojo po kalendorių. Po to svečiai apsilankė Vaikų dienos centre ,,Daigelis", susipažino su projekto tikslais ir darbo specifika. Mokytoja Liucija Kanapeckienė gimnazijos muziejuje pristatė Alantos krašto žymius žmones, mokyklos istoriją, muziejaus eksponatus. Alantiškės moterys darbščiosios šeimininkės - A.Zaveckienė, A.Plieskienė, A.Grigonienė, V. Maciulevičienė - paruošė svečiams karštą bulvių plokštainį, vaišino svečius arbata, kava. Pasidalinę įspūdžiais apie Molėtų kraštą, žmones ir jų bendruomeniškumą svečius išlydėjome į namus.
Šakiečių vizito (gegužės 30 d. ) darbotvarkė
11.00 val. susitikimas su rajono meru.
12.30 val. ekskursija etnokosmologijos centre.
14.00 val.susitikimas su Verbiškių BC.
16.00 val susitikimas su Naujasodžio BC.
17.30 val. susitikimas su Alantos BC.
VO Alantos BC pirmininkė Ramunė Gecevičienė pasitiko svečius prie Šv.Jokūbo bažnyčios. Delegacija susipažino su bažnyčios architektūra, istorija ir muziejumi. Klebonas Sigitas Sudentas svečiams padovanojo po kalendorių. Po to svečiai apsilankė Vaikų dienos centre ,,Daigelis", susipažino su projekto tikslais ir darbo specifika. Mokytoja Liucija Kanapeckienė gimnazijos muziejuje pristatė Alantos krašto žymius žmones, mokyklos istoriją, muziejaus eksponatus. Alantiškės moterys darbščiosios šeimininkės - A.Zaveckienė, A.Plieskienė, A.Grigonienė, V. Maciulevičienė - paruošė svečiams karštą bulvių plokštainį, vaišino svečius arbata, kava. Pasidalinę įspūdžiais apie Molėtų kraštą, žmones ir jų bendruomeniškumą svečius išlydėjome į namus.
ATVELYKIO ŠVENTĖ ALANTOJE
Savaitgalį Alantos gimnazijos kiemelyje alantiškiai susirinko į Atvelykio šventę, kurią
organizavo Alantos Vaikų dienos centras ,,Daigelis" ir bendruomenės
valdyba. Vaikai ruošėsi vaikų Velykėlėms prieš dvi savaites - kūrė ir margino aplikacijai kiaušinių
piešinius, kuriuos suklijavo ant Didžiojo Velykų kiaušinio. Jiems darbuotis
padėjo auklėtoja Aušra Plieskienė ir vadovė Ramunė Gecevičienė. Daugiausiai
margučių sukūrė aktyviausios centro lankytojos - Gintarė ir Deimantė
Bilinskaitės, Agnė Sakalauskaitė, Kotryna Ruzgaitė, Simona Juknonytė.
Į alantiškių šventę atvyko Troškūnų bendruomenės atstovai su menine programa ir įspūdingomis vaišėmis - moterų pagamintais patiekalais, ypač visus sužavėjusiais naminiais sūriais.
Renginio vedėjos - Velykė (Greta Šadeikytė) ir Gaspadinė (Domilė Rakauskaitė) pasitikusios svečius, padalino visiems po margutį su pavasarine puokštele ir pakvietė pažaisti žaidimų, pašokti tradicinių ratelių. Pasilinksminę, susidraugavę visi nusifotografavome prie Velykinio Didžiojo margučio.
Alantos gimnazijos aktų salėje susirinkome pratęsti renginį. Troškūnų bendruomenės asociacija ,,Kartų ratas", atstovaujama steigėjos Jolitos Gečienės, pristatė veiklos tikslus, bendradarbiavimo su mūsų bendruomene ir kitomis organizacijomis gaires ir palinkėjo visiems gražios šventės ir bendravimo. Dar labai jauna ir neseniai susikūrusi pramoginių šokių grupė ,,Vanila" pristatė programą, gražiais rūbais ir elegantiškais šokiais sužavėjo renginio žiūrovus.
Alantos seniūnijos seniūnas Jonas Kemėšius ir bendruomenės centro pirmininkė Ramunė Gecevičienė padėkojo svečiams už nuoširdžią programą ir gražios darugystės tarp bendruomenių pradžią, pakvietė visus prie vaišių stalo artimiau susipažinti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.
Nuoširdžiai dėkojame aktyvioms bendruomenės moterims - Aušrai Plieskienei, Alvydai Čeberekienei, Stasei Skebienei, Aldonai Guzovijienei, Elvyrai Kazlienei, padėjusioms paruošti vaišių stalą šventei. Dėkojame bendruomenės jaunimui - Renatai Juknonytei, Justinai Ruzgaitei, Veronikai Baranauskaitei, Augustei Repečkaitei, renginio vedėjoms Gretai ir Domilei, renginio vadovei Liucijai Kanapeckienei už organizacinę pagalbą ir savanorišką veiklą.
Atvelykio šventėje susidraugavę, nenorėję išsiskirti, iki vėlumos kalbėjomės, planavome susitikimą Troškūnų bendruomenėje, panorome aplankyti Troškūnų vienuolyną, pasidairyti pas kaimynus, parodyti savo programą.
VO Alantos bendruomenės centro valdyba
Į alantiškių šventę atvyko Troškūnų bendruomenės atstovai su menine programa ir įspūdingomis vaišėmis - moterų pagamintais patiekalais, ypač visus sužavėjusiais naminiais sūriais.
Renginio vedėjos - Velykė (Greta Šadeikytė) ir Gaspadinė (Domilė Rakauskaitė) pasitikusios svečius, padalino visiems po margutį su pavasarine puokštele ir pakvietė pažaisti žaidimų, pašokti tradicinių ratelių. Pasilinksminę, susidraugavę visi nusifotografavome prie Velykinio Didžiojo margučio.
Alantos gimnazijos aktų salėje susirinkome pratęsti renginį. Troškūnų bendruomenės asociacija ,,Kartų ratas", atstovaujama steigėjos Jolitos Gečienės, pristatė veiklos tikslus, bendradarbiavimo su mūsų bendruomene ir kitomis organizacijomis gaires ir palinkėjo visiems gražios šventės ir bendravimo. Dar labai jauna ir neseniai susikūrusi pramoginių šokių grupė ,,Vanila" pristatė programą, gražiais rūbais ir elegantiškais šokiais sužavėjo renginio žiūrovus.
Alantos seniūnijos seniūnas Jonas Kemėšius ir bendruomenės centro pirmininkė Ramunė Gecevičienė padėkojo svečiams už nuoširdžią programą ir gražios darugystės tarp bendruomenių pradžią, pakvietė visus prie vaišių stalo artimiau susipažinti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.
Nuoširdžiai dėkojame aktyvioms bendruomenės moterims - Aušrai Plieskienei, Alvydai Čeberekienei, Stasei Skebienei, Aldonai Guzovijienei, Elvyrai Kazlienei, padėjusioms paruošti vaišių stalą šventei. Dėkojame bendruomenės jaunimui - Renatai Juknonytei, Justinai Ruzgaitei, Veronikai Baranauskaitei, Augustei Repečkaitei, renginio vedėjoms Gretai ir Domilei, renginio vadovei Liucijai Kanapeckienei už organizacinę pagalbą ir savanorišką veiklą.
Atvelykio šventėje susidraugavę, nenorėję išsiskirti, iki vėlumos kalbėjomės, planavome susitikimą Troškūnų bendruomenėje, panorome aplankyti Troškūnų vienuolyną, pasidairyti pas kaimynus, parodyti savo programą.
VO Alantos bendruomenės centro valdyba
BAIGIAMOJI KONFERENCIJA
Projekto ,,Kelrodis" baigiamoji konferencija vyko 2012 m. kovo 6 d. Anykščių verslo ir laisvalaikio centre ,,Keturi kalnai". Konferencijoje dalyvavo ir mūsų bendruomenės moterys: Alvyda Čeberekienė, Angelė Sidikevičienė, Rima Ivanauskienė ir Ramunė Gecevičienė. Po konferencijos parodytas spektaklis ,,Tėvas ir sūnus" (pagal V.Miliūno apsakymą), kurį pristatė Tauragnų mėgėjų teatras "Mokas".
Kaziuko mugėje
KAIP ALANTIŠKIAI BESISPARDANČIĄ ŽIEMĄ IŠVARĖ!
SVEČIUOSE PAS KURKLIEČIUS
Vasario 16-oji
- šventė, prieš keturis metus mokyklai suteiktas Stepono Kairio vardas. Kurkliečiai
didžiuojasi kraštiečiu ir Vasario 16-osios šventę padeda gėlių prie
koplytstulpio Stepono Kairio gimtuosiuose Užunevėžiuose. Tokia proga pas
kurkliečius svečiavosi ir alantiškiai,
dalyvavo mokyklos salėje surengtame minėjime, koncertavo. Dainavo mūsų
gimnazistės Agnė Dragūnaitė 8b kl., Gabrielė Šumanskaitė 8b kl., Viktorija Šimėnaitė
6 kl. Virginija Mankevičiūtė IVg kl., Greta Šadeikytė IIIg kl., jas ruošė muzikos mokytoja
Inga Deksnienė. Šventėje prie laužo lietuvių liaudies dainas apie laisvę
dainavo alantiškės seserys Aušra Plieskienė, Rima Ilonienė ir Virginija Babelienė.
JONUI GAIDŽIUI - GAIDAMAVIČIUI ATMINTI
,,Varpo" leidimo pradžia sutapo su Jono Gaidamavičiaus studijų pabaiga Varšuvos universitete. Aktyviai redagavęs pirmuosius penkis ,,Varpo" numerius, šį darbą turėjo perleisti savo artimiausiam pagalbininkui ir idėjos bičiuliui Vincui Kudirkai, o pats pradėjo rengtis darbui pagal universitete įgytą specialybę. Jaunas gydytojas Jonas Gaidamavičius iškart ryšių su ,,Varpu" nenutraukė. Dalyvavo jis ir antrajame varpininkų suvažiavime, kuris vyko 1889 m. vasarą Baltrušiuose (Barzdų vlsč., Šakių aps.) ūkininko Juozo Lozoraičio sodyboje. Be Jono Gaidamavičiaus, šiame varpininkų susirinkime dar dalyvavo Vincas Kudirka, Martynas Jankus, Motiejus Lozoraitis, Kazys Grinius, Stasys Matulaitis ir kiti varpininkai Šiame suvažiavime varpininkai nutarė leisti ir lietuvišką laikraštį „Ūkininkas“, skirtą kaimo žmonėms. Atsisveikindamas su ,,Varpo" redagavimu, Jonas Gaidamavičius Baltrušiuose pasakė karštą kalbą ir savo bendraminčius kvietė į valstybės atkūrimą tardamas: ,,Vyrai, ar mums aišku, kokį galutinį tikslą turime, dirbdami savo darbą? Juk mes siekiame savojo valstybinio gyvenimo... " (J.Būtėnas, ,,Vincas Kudirka", p. 84).
1990 metų vasarą vaikščiodami po Alantą (Molėtų raj.), su šios parapijos klebonu kun. Jonu Balčiūnu užsukame ir į skoningai tvarkomas kapinaites. Dėmesį patraukia naujai pastatytas koplytstulpis, kurį kun. Jonas Balčiūnas ir norėjo parodyti. Ir netikėta staigmena. Stovime prie pirmojo ,,Varpo" redaktoriaus Jono Gaidamavičiaus kapo. Jis čia nepamirštas. Koplytstulpyje iškalti žodžiai: ,,Tai skambink, ,,Varpe", tegul gaudimas tavo išilgai, skersai eina per Lietuvą. V.Kudirka". Kiek žemiau skaitome: ,,Varpo" steigėjas Jonas Gaidys-Gaidamavičius (1860-1911)". Kitoje koplytstulpio pusėje įrašyta: ,,Čia ilsisi karštas lietuvis, su Vincu Kudirka 1889 m. leidęs ,,Varpą", budinęs pavergtą Lietuvą. Gimęs Kaniūkuose, mokęsis Varšuvoje, dirbęs Turkestane, ten praradęs sveikatą. Rašytojas ir karo gydytojas. Atgulė šiame kalnelyje".
Viešėdamas Alantoje, su gerb. kunigo Jono Balčiūno leidimu ištisą savaitę mušiausi po gausų šios parapijos rankraštyną. Suradau ir ilgamečio parapijos klebono kun. Kazimiero Girniaus (1925-1996) - filosofo Juozo Girniaus jaunesniojo brolio rašinį apie Joną Gaidamavičių. Iš to rankraščio mieliems skaitytojams ir norisi šį tą paviešinti:
,,Jonas Gaidamavtčius-Gaidys — pirmasis išsimokslinęs aluntiškis. (...). Tikroji jo pavardė Gaidys. Taip jis ir metrikuose rašomas. Tačiau vėliau gimusius vaikus jo tėvas krikštijant jau užrašė Gaidamavičiais. Taip pavardę rašėsi ir Jonas (...). Pašlijus sveikatai, 1901 m. jis atvyko į Aluntą ir čia iš pensijos ir privačios gydytojo praktikos gyveno. Iš neturtingesniųįų už gydymą neimdavo ir mokesčio. Buvo labai paprastas. Dažnai dėvėdavo paprastą sermėgą, bet nebuvo girtuoklis. Žmonės apie jį atsiliepia šiltai. Šventėmis užsidėdavo generolo uniformą, prisisegdavo kardą.Savo gyvenimu jis kiek primena Strazdelį. Mėgo juokus. Turėjo priežodį: ,,Ach tu gyva tyte (žaislas) ", o kartu išeidavo "gyvatyte".
Norėtųsi ištaisyti J.Būtėno klaidą Gaidamavičių nurašant iš gyvenimo, padarant alkoholiku. (Medžiaga apie J.Gaidamavičių enciklopedijose parengta pagal J.Būtėnų - B. A.) Ar tikra, kad jis iš visuomeninio gyvenimo pasitraukė dėl alkoholizmo? Tai labai abejotina. Gaidamavičius buvo karštas ir impulsyvus žmogus. Tarp varpininkų yra buvę nesutarimų. Visi kiti buvo suvalkiečiai, o jis vienas aukštaitis. Galimas dalykas, kad jis nuo visuomenės veiklos pasitraukė ne dėl alkoholio, bet dėl asmeninių motyvų. Ar jis Turkmėnijoje jau buvo alkoholikas ir dėl to metė darbą, neturiu jokių žinių, bet yra tikra, kad turėjo silpną sveikatą ir mirė nuo širdies paralyžiaus (kaip įrašyta mirimo knygose), turėdamas 51 metus.
Kad jis nebuvo alkoholikas, liudija dar jį pažinoję Aluntos gyventojai. 1911 m renkant Aluntos kooperatyvo pirmininką, jis buvo įrašytas antruoju kandidatu. Jeigu būtų alkoholikas, į tokias pareigas žmonės tikrai būtų net nesiūlę.
Gyvendamas Aluntoje, Gaidamavičius dirbo ir kultūrinį darbą. Duodavo žmonėms lietuviškų knygelių. Suorganizavo garsią Kazlų kaimo kapelą. Grieždavo ne tik Aluntoje, bet ir jos apylinkėse. Šioje kapeloje buvo garsus muzikantas Antanas Pagalys, tikras Gaidžio pusbrolis. Tas Pagalys, būdamas aklas, iš klausos galėdavęs pagriežti net operas, pvz., ,,Karmen ". Gaidamavičius griežė kontrabosu. Ta muzikos kapela dar ilgai gyvavo ir Gaidamavičiui mirus.
Gaidamavičius buvo paprastas žmogus ir stengdavosi skriaudžiamus užstoti. Alfonsas Sližys savo atsiminimuose užrašė tokį atsitikimą. 1905 m. revoliucinės nuotaikos stipriai pasireiškė ir Aluntoje. Čia buvo išplėštas monopolis, nuginkluotas uriadnikas. Valdžiai neramumus nuslopinus, atvyko iš Ukmergės komisija ieškoti kaltininkų į Aluntą. Gaidamavičius apie tai sužinojęs, užsivelka generolo uniformą, prisisega užsitarnautus medalius, kardą ir pasitinka atvykusius. Tie jį pagarbiai sveikina: ,,vaše veličestvo". J.Gaidamavičius juos maloniai nuteikia, kad čia nieko rimta nebuvę, nes čia jis gyvena ir viską žino. Jei kas būtų rimčiau, pats būtų pranešęs. Nukaitino vietinius valdininkėlius bereikalingais skundais, ir tie nuraminti išvažiavo."
Iš čia pacituotos kun. Kazimiero Girniaus surinktos kraštotyrinės medžiagos apie Joną Gaidamavičių jau galima daryti išvadą, kad nors Jonas Gaidamavičius ir ne visas jėgas atidavė savo tautos žadinimui, kaip padarė dr.Vincas Kudirka, bet iki mirties jis liko ištikimas tautos laisvės idėjai, mylėjo Aukštaitijos kaimo žmones ir kiek išgalėdamas stengėsi jiems padėti.
Naujam gyvenimui prisikėlusioje Lietuvoje Jono Gaidžio-Gaidamavičiaus pavardė turėtų būti sugrąžinta į mūsų tautos kultūros istoriją ir įrašyta greta tų, su kuriais jis dirbo leisdamas ir redaguodamas ,,Varpą". Tuo labiau kad ir dr. Vincą Kudirką į lietuviškumo kelią iš dalies atvedė ne kas kitas, bet Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto studentas Jonas Gaidamavičius.
Sutrumpinta iš straipsnio „Ne Kudirka „Varpą“ leisti sumanė...“,
„Gilija“ (Klaipėda), 2003 Nr.38 ir 39
1990 metų vasarą vaikščiodami po Alantą (Molėtų raj.), su šios parapijos klebonu kun. Jonu Balčiūnu užsukame ir į skoningai tvarkomas kapinaites. Dėmesį patraukia naujai pastatytas koplytstulpis, kurį kun. Jonas Balčiūnas ir norėjo parodyti. Ir netikėta staigmena. Stovime prie pirmojo ,,Varpo" redaktoriaus Jono Gaidamavičiaus kapo. Jis čia nepamirštas. Koplytstulpyje iškalti žodžiai: ,,Tai skambink, ,,Varpe", tegul gaudimas tavo išilgai, skersai eina per Lietuvą. V.Kudirka". Kiek žemiau skaitome: ,,Varpo" steigėjas Jonas Gaidys-Gaidamavičius (1860-1911)". Kitoje koplytstulpio pusėje įrašyta: ,,Čia ilsisi karštas lietuvis, su Vincu Kudirka 1889 m. leidęs ,,Varpą", budinęs pavergtą Lietuvą. Gimęs Kaniūkuose, mokęsis Varšuvoje, dirbęs Turkestane, ten praradęs sveikatą. Rašytojas ir karo gydytojas. Atgulė šiame kalnelyje".
Viešėdamas Alantoje, su gerb. kunigo Jono Balčiūno leidimu ištisą savaitę mušiausi po gausų šios parapijos rankraštyną. Suradau ir ilgamečio parapijos klebono kun. Kazimiero Girniaus (1925-1996) - filosofo Juozo Girniaus jaunesniojo brolio rašinį apie Joną Gaidamavičių. Iš to rankraščio mieliems skaitytojams ir norisi šį tą paviešinti:
,,Jonas Gaidamavtčius-Gaidys — pirmasis išsimokslinęs aluntiškis. (...). Tikroji jo pavardė Gaidys. Taip jis ir metrikuose rašomas. Tačiau vėliau gimusius vaikus jo tėvas krikštijant jau užrašė Gaidamavičiais. Taip pavardę rašėsi ir Jonas (...). Pašlijus sveikatai, 1901 m. jis atvyko į Aluntą ir čia iš pensijos ir privačios gydytojo praktikos gyveno. Iš neturtingesniųįų už gydymą neimdavo ir mokesčio. Buvo labai paprastas. Dažnai dėvėdavo paprastą sermėgą, bet nebuvo girtuoklis. Žmonės apie jį atsiliepia šiltai. Šventėmis užsidėdavo generolo uniformą, prisisegdavo kardą.Savo gyvenimu jis kiek primena Strazdelį. Mėgo juokus. Turėjo priežodį: ,,Ach tu gyva tyte (žaislas) ", o kartu išeidavo "gyvatyte".
Norėtųsi ištaisyti J.Būtėno klaidą Gaidamavičių nurašant iš gyvenimo, padarant alkoholiku. (Medžiaga apie J.Gaidamavičių enciklopedijose parengta pagal J.Būtėnų - B. A.) Ar tikra, kad jis iš visuomeninio gyvenimo pasitraukė dėl alkoholizmo? Tai labai abejotina. Gaidamavičius buvo karštas ir impulsyvus žmogus. Tarp varpininkų yra buvę nesutarimų. Visi kiti buvo suvalkiečiai, o jis vienas aukštaitis. Galimas dalykas, kad jis nuo visuomenės veiklos pasitraukė ne dėl alkoholio, bet dėl asmeninių motyvų. Ar jis Turkmėnijoje jau buvo alkoholikas ir dėl to metė darbą, neturiu jokių žinių, bet yra tikra, kad turėjo silpną sveikatą ir mirė nuo širdies paralyžiaus (kaip įrašyta mirimo knygose), turėdamas 51 metus.
Kad jis nebuvo alkoholikas, liudija dar jį pažinoję Aluntos gyventojai. 1911 m renkant Aluntos kooperatyvo pirmininką, jis buvo įrašytas antruoju kandidatu. Jeigu būtų alkoholikas, į tokias pareigas žmonės tikrai būtų net nesiūlę.
Gyvendamas Aluntoje, Gaidamavičius dirbo ir kultūrinį darbą. Duodavo žmonėms lietuviškų knygelių. Suorganizavo garsią Kazlų kaimo kapelą. Grieždavo ne tik Aluntoje, bet ir jos apylinkėse. Šioje kapeloje buvo garsus muzikantas Antanas Pagalys, tikras Gaidžio pusbrolis. Tas Pagalys, būdamas aklas, iš klausos galėdavęs pagriežti net operas, pvz., ,,Karmen ". Gaidamavičius griežė kontrabosu. Ta muzikos kapela dar ilgai gyvavo ir Gaidamavičiui mirus.
Gaidamavičius buvo paprastas žmogus ir stengdavosi skriaudžiamus užstoti. Alfonsas Sližys savo atsiminimuose užrašė tokį atsitikimą. 1905 m. revoliucinės nuotaikos stipriai pasireiškė ir Aluntoje. Čia buvo išplėštas monopolis, nuginkluotas uriadnikas. Valdžiai neramumus nuslopinus, atvyko iš Ukmergės komisija ieškoti kaltininkų į Aluntą. Gaidamavičius apie tai sužinojęs, užsivelka generolo uniformą, prisisega užsitarnautus medalius, kardą ir pasitinka atvykusius. Tie jį pagarbiai sveikina: ,,vaše veličestvo". J.Gaidamavičius juos maloniai nuteikia, kad čia nieko rimta nebuvę, nes čia jis gyvena ir viską žino. Jei kas būtų rimčiau, pats būtų pranešęs. Nukaitino vietinius valdininkėlius bereikalingais skundais, ir tie nuraminti išvažiavo."
Iš čia pacituotos kun. Kazimiero Girniaus surinktos kraštotyrinės medžiagos apie Joną Gaidamavičių jau galima daryti išvadą, kad nors Jonas Gaidamavičius ir ne visas jėgas atidavė savo tautos žadinimui, kaip padarė dr.Vincas Kudirka, bet iki mirties jis liko ištikimas tautos laisvės idėjai, mylėjo Aukštaitijos kaimo žmones ir kiek išgalėdamas stengėsi jiems padėti.
Naujam gyvenimui prisikėlusioje Lietuvoje Jono Gaidžio-Gaidamavičiaus pavardė turėtų būti sugrąžinta į mūsų tautos kultūros istoriją ir įrašyta greta tų, su kuriais jis dirbo leisdamas ir redaguodamas ,,Varpą". Tuo labiau kad ir dr. Vincą Kudirką į lietuviškumo kelią iš dalies atvedė ne kas kitas, bet Varšuvos universiteto Medicinos fakulteto studentas Jonas Gaidamavičius.
Sutrumpinta iš straipsnio „Ne Kudirka „Varpą“ leisti sumanė...“,
„Gilija“ (Klaipėda), 2003 Nr.38 ir 39